Teisingas įprotis


Baisusis GMO ir daržovių trūkumas Lietuvoj

paskelbta 2015-09-17
Baisusis GMO ir daržovių trūkumas Lietuvoj

Prieš keletą mėnesių Europos Parlamentas, posėdžiavęs Strasbūre, pasirašė naują direktyvą, kuria leido valstybėms narėms pačioms spręsti dėl genetiškai modifikuotų produktų (GMO) auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje ir Europoje pradės augti modifikuoti vaisiai ir daržovės?

Iš Europos GMO neatkeliauja

Visgi baimintis tikrai nereikėtų, nes bene didžiausios šviežių vaisių ir daržovių importuotojos į Lietuvą jau prieš tai draudė savo teritorijose auginti GMO produktus, tad tokia direktyva tik leido joms darkart patvirtinti prieš tai buvusį draudimą.

Automatiškai kyla klausimas, ar visgi GMO produktai patenka į Lietuvą ir atgula į parduotuvių lentynas šalia įprastų šviežių vaisių bei daržovių. Tačiau vėlgi – baimintis nėra dėl ko. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai nuolat stebi į Lietuvą įvežamų ar per ją į kitas Europos Sąjungos šalis gabenamą augalinę produkciją.

Gauti rezultatai rodo, kad genetiškai modifikuoti vaisiai ar daržovės iš Europos valstybių į mūsų rinką nepatenka, o Lietuvoje tokie augalai taip pat nekultivuojami. Todėl keista, kodėl dažnas argumentas rinktis vietinę produkciją yra būtent neva GMO ir įvairių cheminių medžiagų buvimas europietiškuose vaisiuose bei daržovėse.

Lietuviškų vaisių ir daržovių beveik nėra

Pasitelkus Europos statistikos departamento ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenis galime pamatyti, kad Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kiekis tikrai nėra toks, kurio pakaktų sveikai mitybai, tuo labiau, kad gan didelės dalis produkcijos iškeliauja į užsienį.

Vaisių ir uogų supirkimas Lietuvos ūkiuose šių metų sausio–kovo mėnesiais siekė vos 2,3 tūkst. tonų., daržovių – 15,5 tūkst. t. Žinodami gyventojų skaičių mūsų valstybėje ir pasitelkdami paprastą matematiką, matome, jog tobulu atveju tai yra vos 60 g daržovių gyventojui per dieną ir net mažiau nei gramas vaisių ir uogų.

Lietuvių mityba turi keistis

Akivaizdu, kad be importuojamų gėrybių lietuvių mityba, ypač vėsiuoju metų periodu, atrodytų itin prastai. Vasarą šie skaičiai padidėja, tačiau tikrai ne drastiškai, nes augintojai planuoja pardavimus ir sandėliuoja dalį produkcijos, kad galėtų ją parduoti visus metus, o ne iškart.

Be iš Europos Sąjungos valstybių į mūsų prekybos vietas atkeliaujančių vaisių ir daržovių turėtume maitintis beveik vien šakniavaisiais ir gyvulinės kilmės produktais. O tai reikštų, kad negautume daug organizmui reikalingų mineralų ir vitaminų.

Galbūt senovėje, kai mūsų protėviai maitindavosi būtent taip – vasarą tuo, ką duoda gamta, o žiemą – skurdžiau, konservuotus produktus, mėsą, grūdus, – tokia mityba jiems tiko, nes šaltieji mėnesiai būdavo ir tie, kurių metu nevykdavo jokia veikla.

Šiandieninis mūsų gyvenimas reikalauja visai kitokių mitybos įpročių, nes ruduo ir pavasaris nėra pagrindinio darbymečio laikas, o žiema tikrai ne visi atostogaujame tris mėnesius.


+3 panašūs straipsniai

+5 meniu