Teisingas įprotis


Ar pagrįsta importuotų vaisių ir daržovių baimė?

paskelbta 2015-07-08
Ar pagrįsta importuotų vaisių ir daržovių baimė?

Dar mokyklos suole išmokstame, kad vaisiai ir daržovės yra pagrindinis vitaminų, mineralų ir ląstelienos šaltinis, maisto piramidėje užimantis svarbiausią vietą. Taigi vaisius ir daržoves turėtume valgyti kasdien – Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną įveikti nuo 400 iki 500 gramų. Vis dėlto, moksliniais tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojai šviežių daržovių ir  vaisių vartoja nepakankamai.

Kas dėl to kaltas? Iš dalies – vis dar nesusiformavę tinkamos mitybos įpročiai ir klimato sąlygos. Tačiau daug žalos atneša ir pastaruoju metu populiarėjantys gąsdinimai pesticidais, trąšomis ir kitomis pavojingomis medžiagomis. Kritikos strėlės itin dažnai lekia importuotų vaisių ir daržovių pusėn, teigiant, kad šių užterštumas – gerokai didesnis, be to, juose mažiau naudingųjų medžiagų.

Organizmui būtina vaisių ir daržovių įvairovė

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektoriaus Valerijaus Dobrovolskio, valgydami importuotus vaisius ir daržoves taip pat gauname mūsų organizmui naudingų medžiagų.

„Tenka girdėti nuomonių, kad šiltadaržiuose išaugintuose vaisiuose ir daržovėse beveik nėra vertingų medžiagų. Tai – netiesa. Šviežiuose pramoniniu būdu išaugintuose vaisiuose ir daržovėse vitaminų kiekiai gal kiek mažesni nei išaugintose atvirame grunte, tačiau mineralinių medžiagų randama praktiškai tiek pat. Vitaminų ir mineralinių medžiagų yra ir importuotose iš kitų šalių vaisiuose ir daržovėse. Tad galima juos drąsiai rinktis – prisiminkime, kad norėdami gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, turime vartoti kuo įvairesnių vaisių ir daržovių“, – teigia ekspertas.

Lietuviška daržovė – nebūtinai „švaresnė“

  1. Dobrovolskio nuomone, gyventojų baimė dėl importuotų vaisių ir daržovių užterštumo – perdėta.

„Ne tik importuoti vaisiai ir daržovės gali būti užteršti, taip gali nutikti ir Lietuvoje užaugintiems. Į rinką tiekiami vaisiai ir daržovės privalo būti saugūs, ir tą kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be to, yra paprastų būdų, padedančių sumažinti vaisių ir daržovių užterštumą – tereikia labai gerai nuplauti juos vandeniu. Atvežtiniai vaisiai dažnai padengiami specialiu vašku, bet jis yra nekenksmingas. Jeigu vaškas nenusiplovė, galima  nulupti odelę“, – pataria V. Dobrovolskis.

Gausus daržovių plovimas švariu vandeniu padeda reikšmingai sumažinti sveikatai pavojingų nitratų kiekį, nes nitratai – neorganinės kilmės teršalai, puikiai tirpsta vandenyje. Daržoves, kurios kaupia nitratus (pvz., salotas, kopūstus, burokėlius, svogūnus) galima pamirkyti vandenyje: po 1–2 val. nitratų kiekis salotose ir kopūstuose sumažėja bent 25 proc., svogūnų laiškuose – iki 40 procentų.

Dobrovolskio teigimu, vaisių ir daržovių, būdingų mūsų klimato zonai, turėtume suvartoti daugiau. Tai yra obuoliai, kriaušės, įvairios uogos, kopūstai, morkos, burokėliai. Lietuvoje užaugintų vaisių ir daržovių galima rasti net ir šaltuoju sezonu – vitaminų ir mineralų juose būna mažiau nei šviežiuose, tačiau jų tikrai yra.

ES griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą. Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš visos Europos, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje, ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams.

„Fotolia“ nuotr.


+3 panašūs straipsniai

+5 meniu